- klasčius
- 1 klasčius sm. klasta, apgaulė: Ir norėjo karalystę Aleksandro klasčiumi sau paimti BB1Mak11,1. O kadangi priš karalių nieko nedrįso daryti, dūmojo jį klasčiumi sugauti BB2Mak14,29.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
klasčius — klãsčius, klãstė dkt. Čià ir yrà to klãsčiaus sėkmė̃s priežasti̇̀s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
klasčius — 4 klãsčius, tė smob. (2) RŽ, BŽ229 klastingas žmogus, sukčius: Čia aš ir įžiūriu to klasčiaus pasisekimo priežastį rš. ^ Jei ... klausia per duris, kas atėjo, sakydami: „Kas čia?“, tai atėjęs atsako: „... Klasčius su pačia!“ TDrI44(Vb) … Dictionary of the Lithuanian Language
klasčius — 2 klãsčius sm. (2) BzB295 sklastymas, skyrimas: Tada ponas klastymą (klasčių) dukterų Siono nuogą padarys (nuplikins) BBIz3,17 … Dictionary of the Lithuanian Language
klasčius — 3 klãsčius sm. (2) Sml medinis prietaisas durims užsklęsti, skląstis … Dictionary of the Lithuanian Language
klastė — klãsčius, klãstė dkt. Čià ir yrà to klãsčiaus sėkmė̃s priežasti̇̀s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
klastutis — klastutis, ė smob. klasčius, klastuolis: Tiesa, ne tai pagautas Romano šnipukas, ne tai pats pasidavęs į rankas klastutis pasakojo, būk gudai plėšia juodvėšius V.Piet … Dictionary of the Lithuanian Language